Išleisti jausmų paukščius

Žingsnis po žingsnio

Minutė po minutės

Taip rytojus keičia šiandieną

Su lyg besileidžiančia saule

Ir vėl naujai patekėjusia..

Akimirka po akimirkos

Ir nebėra apgaulei vietos..

Esi Tu ir Dievas,

Esi Jo akivaizdoje –

Silpnas ir menkas, iliuzijos apglėbtas.

Esi Tu ir Dievas.

Nėra daugiau nieko.

Tavo vargšas kūnas jau pavargęs.

Nebėra vietos juokui, nes supranti,

Apleidai savo šventyklą

Ir dabar Tu kenti.

Nebėra vietos ir ašaroms,

Supranti, kad neverta –

Suklupęs ant kelių, atsižadi savos valios.

Atiduodi ją Jam, sielos globėjui,

Supranti, kad Jis žino,

O Tu nežinai.

Ir nebėra jau vietos,

Iliuzijos gniaužtams,

Nors jie ir buvo jaukus guolis Tau..

Supranti, kad neverta,

Nors baugu tai suprasti.

Jautiesi sutrikęs ir pavargęs nuo savo jausmų.

Gal dabar jau tas laikas leisti sau būti,

Nes apsižvalgęs, supranti, kad Dievas bus šalia, net jei nebūsi tobulas.

Išleidi savo jausmų paukščius į dangų,

Tau nebereikia tos sumaišties.

Palieki vietos vėjui įnešti Viešpaties meilę,

Tiki, kad dabar kančia nebeateis.

Komentarai yra išjungti.