Kad savęs nepamesti

Anksčiau maniau, kad kiekvieno mūsų vidiniai labirintai yra tokie gilūs ir painūs, kad norint rasti norimus išėjimus, reikia sudėtingų praktikų ir stiprių konsultacijų.

Galbūt taip, kažkuriuo metu to mums tikrai gali reikėti.

Tačiau tikram kasdieniui mūsų širdies gyvasties palaikymui, pasirodo, tereikia kelių dalykų:

-nors truputį pažinoti save ir paisyti savo asmeninių ribų (savo polinkius, pomėgius, gyvenimo filosofiją, vertybes).

-pažinti savyje išgyvenamus jausmus, būtinai juos išjausti ir išreikšti.

-užfiksuoti įtampą savo prote ir kūne bei ją kažkokiu būdu išleisti.

-siekti SAVOS laimės ir prasmės (drąsiai žengti savo širdies keliu).

Tau tinkami žmonės ateis. Viskas, kas reikalinga Tau bus pridėta. Tačiau už šiuos išvardintus dalykus atsakomybę turi prisiimti pats.

Ne aš viena tuo dalinuosi. Išleisi įtampą piešiniu, grojimu ar dainavimu, meditaciniu šokiu – grįši į dabarties akimirką, kur vėl prisijungi prie prigimtinio Dieviškojo Meilės tinklo ir išsilaisvinsi nuo nereikalingos baimės, skausmo ir rūpesčių. Jau netrukus pasidaro vėl gera šypsotis ir lengva įkvėpti.

Mūsų šių laikų problema yra negebėjimas susidoroti su atsiradusiu pertekliu visuomenėje – informacijos, metodų, daiktų, netgi galimybių. Slopiname save ir kasdien palaikome savyje didėjančią įtampą skubėjimu ir nerimu. Nėra lengva gyventi šiame laikotarpyje. Kiekvienas turime patys įdėti papildomas pastangas, kad sau padėtume. Kitaip ir sirgsime, ir suksimės tame pačiame rate. Niekas kitas neišgelbės kol Tu pats nesustosi ir neišlipsi iš šios beprotiskos karuselės.

Tam viso labo turi skirti laiko pabuvimui su savimi tyloje.

Pabuvimui tame Dieviškajame meilės tinkle.

Emocijų išleidimui sau priimtinu būdu.

Tebūnie tai sportas ar pasivaikščiojimas gamtoje. Arba laikas prie balto popieriaus. Arba meditacinės muzikos ir šokio sukūrys. Rask, kas Tau tinka. Ir būtinai uzsiimk tuo kasdien.

Taip niekada nepamesi savęs, atkursi ryšį su Visata ir palaikysi sąmoningumą bei vidinę harmoniją.

Komentarai yra išjungti.