Netiesioginė priklausomybė – artimiesiems

Netiesioginė priklausomybė – tai savo individualybės, asmenybės praradimo liga. Tai yra ypatinga priklausomybė (emocinė, socialinė, fizinė) nuo kito žmogaus. Žinoma, kiekvienoje šeimoje šeimos nariai priklauso vieni nuo kitų, tačiau priklausomybe sergančių asmenų šeimose jos nariai tampa ypač priklausomi nuo kito. Šeimos nariai tampa priklausomi nuo alkoholiko ar narkomano lygiai taip pat, kaip jis priklauso nuo alkoholio ar narkotikų. Kuo labiau tas asmuo ima priklausyti nuo alkoholio ar kitų narkotikų, tuo labiau šeimos nariai ima priklausyti nuo to asmens.

Gyvenant su priklausomu žmogumi dažnai kyla problemų dėl jo nenuspėjamos nuotaikos, egoizmo, neatsakingo elgesio, pykčio, nevykdomų pažadų, finansinio neatsakingumo ir panašiai. Be abejo, būna laikotarpių, kai tokie asmenys elgiasi normaliai ir tai suteikia jo artimiesiems vilčių, kad viskas susitvarkys, jis sugebės kontroliuoti savo elgesį, taps atsakingesnis ir t.t. Daugumua priklausomybe sergančių asmenų turi ir darbą, šeimą, namus, aplinkiniai gali net neįtarti, kad jie serga. Bijodami, kad aplinkiniai sužinos jų šeimos nario bėdą, kiti šeimos nariai daro viską, kad tai nuslėptų ir pateiktų pavyzdingos šeimos įvaizdį. Asmenys, kuriems būdinga netiesioginė priklausomybė, gali skolintis pinigų ar imtis papildomo darbo, kad padengtų priklausomo asmens išlaidas (pragertus pinigus, užstatytą butą, sugadintą mašiną), jie gali atsiprašinėti kitų už tai, kad tas asmuo netesėjo pažado, neatliko darbo ir panašiai. Taigi, jie stengiasi apsaugoti priklausomybe sergantį asmenį nuo jo paties elgesio padarinių.

Asmuo, kuriam būdinga netiesioginė priklausomybė, taip rūpinasi tuo kitu, kad ima neigti save – savo poreikius, interesus, emocijas, visa, kas su juo pačiu susiję. Jie tarsi gyvena kito žmogaus gyvenimą.

Asmenų, kuriems būdinga netiesioginė priklausomybė, svarbiausi bruožai yra šie:

  • Jų gera nuomonė apie save priklauso nuo to, ar jie patinka priklausomybe sergančiam asmeniui (toliau – PSA).
  • Visas jų dėmesys sutelktas į PSA norų tenkinimą, jo apgynimą.
  • Jie atsisako visų savo interesų, pomėgių, persiima PSA interesais ir pomėgiais.
  • Jų norus ir troškimus diktuoja PSA elgesys.
  • Jie nesusimąsto, kaip patys jaučiasi, kokie jų jausmai. Domisi tik PSA jausmais.
  • Visos jų ateities svajonės susijusios su PSA.
  • Jie nepaiso savo vertybių.
  • Jų gyvenimo kokybė priklauso nuo PSA gyvenimo kokybės.

Šie asmenys dažnai nežino, nesuvokia, kur baigiasi jie ir kur prasideda kiti. Jie gyvena kitiems, jaučiasi atsakingi už kitus, stengiasi reguliuoti savo aplinką.

Niekam nekyla abejonių, kad priklausomų asmenų šeimos nariams būtina pagalba. Dauguma priklausomybių gydymo programų įtraukia ir šeimos narius. Jiems suteikiamos tiek individualios, tiek grupinės, tiek šeimos konsultacijos. Daugelyje miestų, tokiems asmenims veikia savitarpio pagalbos grupė – Al -anon. Viena iš tokios grupės ypatybių yra ta, kad ji siūlo pagalbos programą neatsižvelgiant į tai, ar pats priklausomasis siekia pagalbos, ar jis pripažįsta turįs problemą. Grupės nariai įgauna stiprybės dalydamiesi savo patirtimi, viltimi, jėgomis. Pagrindinė „pasveikimo“ priemonė – atsiskyrimas nuo priklausomo asmens, savarankiškumas. Al-anon grupių nariai ir kitais būdais siekiantys pasveikimo, galiausiai suvokia, kad jie nėra atsakingi už to žmogaus ligą ir pasveikimą. Taip pat jie išmoksta:

  • Nekentėti dėl kito žmogaus veiksmų ar reakcijų.
  • Nesileisti būti išnaudojamiems ir prievartaujamiems dėl kito žmogaus interesų.
  • Nedaryti už jį to, ką šis turi padaryti pats.
  • Nemanipuliuoti situacija jo naudai.
  • Neslėpti, netaisyti jo klaidų.
  • Nevengti krizės, jei tai yra natūrali įvykio sekos pabaiga.

Kviečiu jungtis prie facebook grupės: priklausomybė šeimoje https://www.facebook.com/groups/2069581130013748/?ref=bookmarks

Komentarai yra išjungti.