Priklausomybės: etapai iki gydymosi ir pradėjus gydytis

Artimo sveikimo kelyje, visi norime greito rezultato. Tačiau visas priklausomybės mechanizmas formavosi itin ilgą laiką – dažnai net nuo vaikystės. Vystantis priklausomybei, palengva visai pasikeičia asmens elgesys, įpročiai, gyvenimo būdas ir požiūris į pasaulį. Visa tai vėl pakeisti nėra taip paprasta.

SVEIKIMAS – skausmingas, daug laiko ir vidinės brandos reikalaujantis procesas. Senąjį, susiformavusį gyvenimo būdą turi pakeisti naujasis. Priklausomybė yra paveikusi žmogaus mąstymą ir praktiškai visas jo gyvenimo sritis. Jei žmogus gydėsi reabilitacijoje, grįžęs į pasaulį, jis turi turėti vidinės jėgos, kad vengti senų vietų ir draugų. Jis turi turėti reabilitacijos centruose vadinamą „avarinį planą“ visoms pavojų jo sveikimui ir blaivybei keliančioms situacijoms ir užeinančioms mintims. Jam reikalingi susitikimai su tokiais pačiais žmonėmis, paprastai – AA ir AN paramos grupės. Jam reikalingas globėjas – žmogus, kuris ilgą laiką gyvena blaivybėje ir turi patirties tame. Ir nuolatinis budėjimas dėl savo kasdienių neblaivių emocijų, minčių kilimo ir dvasingumo auginimo savyje. Štai tada tokiam žmogui reikalinga mūsų parama. Apsisprendus gydytis ir baigus rebilitacinį gydymą. Artimieji daro nemažai klaidų bendraudami su tokiu asmeniu, todėl jiems taip pat verta pasikonsultuoti su specialistais, kurie dirbo su jų artimuoju.

Žymus narkomanų reabilitacijos klausimų ekspertas George De Leonas skiria tokius etapus, kuriuos paprastai priklausomas žmogus pereina iki gydymo, ir etapus, gydymo metu.


Etapai iki gydymo:

  • Neigimas. Asmuo vartoja ir neigia problemą. Jis gali pripažinti, kad vartoja, tačiau neigs, kad turi su tuo problemų.
  • Dvilypumas/ambivalencija. Šiame etape asmuo pripažįsta trumpalaikes ar epizodines problemas, kylančias dėl vartojimo. Tačiau vyrauja malonūs vartojimo sukeltos būsenos prisiminimai. Asmuo netapatina savęs su kitais narkomanais (alkoholikais), jis įsitikinęs, kad panorėjęs gali liautis vartoti. Todėl jis net nemano, kad reikėtų keistis.
  • Motyvacija (išorinė). Iš dalies jau pripažįsta, kad narkotikų (alkoholio) vartojimas yra susijęs su jo problemomis. Asmuo nerimauja dėl kilusių finansinių, sveikatos, teisinių, šeimos, darbo ar mokymosi problemų. Tačiau nemano, kad dėl to turėtų nebevartoti. Dėl visų šių problemų jis kaltina aplinkinius, situacijas. Kartais šiame etape asmuo sumažina vartojimą ar net sutinka nuvykti į detoksikacijos skyrių.
  • Motyvacija (vidinė). Asmuo jau pripažįsta, kad problemos kyla dėl narkotikų (alkoholio) vartojimo, ir nori keistis. Norą keistis jau skatina ne išorinės, o vidinės priežastys. Asmuo nori atsikratyti kaltės, neapykantos sau, nevilties jausmų ir pradėti gyventi kitokį gyvenimą.
  • Pasirengimas keistis. Asmuo nori keistis, tačiau nenori gydytis. Kadangi nepripažįsta būtinybės gydytis, ieško kitų išeičių: keičia gyvenamąją vietą, religiją, darbus ar socialinius ryšius vildamasis, kad tai padės nutraukti vartojimą.
  • Pasirengimas gydytis. Asmuo pripažįsta, kad jokie kiti būdai nepadeda, ir ryžtasi gydytis. Jis pripažįsta, kad reikia keistis iš esmės, o ne vien atsisakyti narkotikų (alkoholio) vartojimo.

Gydymo etapai:

  • Narkotikų (alkoholio) vartojimo atsisakymas. Asmuo ne tik atsisako, bet ir keičiasi jo požiūris į vartojimą, nutraukiami ryšiai su žmonėmis, susijusiais su vartojimu. Jis mokosi priprasti prie pokyčių, kurie vyksta jo gyvenime nutraukus vartojimą, mokosi gyventi be narkotikų (alkoholio). Šiame etape galimas atkrytis.
  • Abstinencija. Tai jau ilgesnis etapas, kai asmuo nebevartoja narkotikų (alkoholio). Pasiekiamas nevartojimo fiziologinis ir psichologinis stabilumas. Asmuo aktyviai siekia išlikti abstinencijos būsenos, mokosi atpažinti signalus, skatinančius vartoti, ir mokosi jiems atsispirti.
  • Buvimas abstinencijos būsenos. Blaivumas – asmeninis sprendimas keisti elgesį – blaivus gyvenimo nuostatų formavimas. Asmuo daug dėmesio skiria savianalizei ir savo gyvenimui valdyti. Jis stengiasi įveikti visus išorinius ir vidinius veiksnius, skatinančius narkotinių medžiagų vartojimą.
  • Integracija ir asmenybės pasikeitimas. Asmuo suvokia savo socialinius ir asmenybės pokyčius. Atstatomi ryšiai su šeima, draugais. Svarbiausiu dalyku tampa savirealizavimas, o ne narkotikų (alkoholio) atsisakymas. Įvyksta dideli būdo ir vertybių pokyčiai. Aiškiai skiriasi „tada“ ir „dabar“ būsena ir gyvenimas.

Priklausomui žmogui svarbu suprasti, kuriame etape jis yra, tuomet pagalba tampa tinkama ir efektyvi.

Komentarai yra išjungti.