Tu Kūrėjo dalis – buvai ir visada toks būsi

Ką, jei perskaitytum, kad Tu niekada nebuvai ir nebūsi atskirtas nuo Visatos Šaltinio, Kūrėjo, nuo Dievo?

Ar nepajaustum palengvėjimo širdyje?

Ką, jei visos Tiesos tėra tik būdas, kaip išjausti buvimą Jo dalimi?

Ką, jeigu visa mūsų nupasakota tamsa tėra kilusi iš baimės, susiskaldymo ir kitų iliuzijų?

Ką, jeigu Dievas tenori, kad Tu būtum laimingas ir save, Jį išreikštum per šį savo gyvenimą?

Ką, jeigu nėra jokio poreikio ar reikalavimų, kad būtum su Juo?

Jis vadinamas Meile.

Ar tikroji Meilė kelia kokias nors sąlygas ir reikalavimus?

Ar Ji nepriima Tavęs tokio, koks esi?

Tu ilgai girdėjai, koks esi menkas, netobulas, kvailas, nevertas, nieko nesuprantantis.

Iš trūkumo niekada nesukursi tikros meilės.

Iš trūkumo Tu skandinsi save nuolatiniuose reikalavimuose ir skausmuose.

Is trūkumo Tu sirgsi ir skaudinsi kitus.

Pamiršęs, kad kiekviena gyva būtybė ir visa Kūrinija yra Jo dalis.

Ir visa tėra patirtis.

Jis niekada nepaliko Tavęs. Ir Tu niekada Jo nepalikai.

Kai ką pamiršai.

Dievas yra Meilė.

Kai apsižvalgai naujomis akimis į supantį gyvenimą, širdyje natūraliai išauga pagarbos, vienybės, užuojautos, noro padėti jausmai.

Meilei nereikia prievartos.

Argi Dievui patinka mūsų prievarta prieš save ir kitus?

Visa darome ir Jam.

Jis jau yra Tavo širdyje ir Jis nesiruošia Tavęs atstumti ar išsižadėti.

Ar tiki?

Mes tiek giliai įtikėję savo nevertingumu ir menkumu, kad pamiršome šį tą svarbaus.

Kaip tikrasis Tėvas niekada nepalieka savo vaikų ir leidžia jiems patirti, taip ir Jis su mumis.

Netgi klaidos ir nesekmės neegzistuoja.

Yra tik Tavoji patirtis.

Tavasis būties įprasminimas.

Komentarai yra išjungti.