Viskas su Tavimi gerai.

Mačiau daugybę žmonių, kurie kaip ir aš pati, tam tikromis aplinkybėmis ima galvoti „na kas gi su manimi negerai?“ arba „kodėl gi aš jaučiu įtampą būdamas čia?“, nors, tiesa, antrasis klausimas yra pats iš savęs geras, tačiau itin dažnai ir šio pobūdžio klausimai yra nukreipti prieš save.

Jei Tu jauti įtampą būdamas ten, kur esi, gali būti, kad Tau tiesiog netinka ta aplinka ir tie žmonės. Su Tavimi viskas yra gerai, tiesiog visa tai neatitinka Tavo prigimties.

Nagi, pabandyk savęs pabudęs ryte paklausti – kas, jei su manimi viskas yra gerai? Kas, jei aš esu pakankamas, geras ir vertas gyventi džiaugsmingą gyvenimą? Dievas Tave priima ir rūpinasi, o kai tuo tiki, lengviau tampa priimti ir patį save.

Tapk savo draugu, o ne priešu. Pastebėk savo mintis, ar jos yra draugiškos Tau? Tu turi tapti pats sau palaikančiu ir gera linkinčiu.

Blogai jautiesi ten, kur esi? Tai pamąstyk, ar neverta paprasčiausiai susirasti sau tinkamesnę aplinką?

Tikrai nevisada yra taip, kad mes čia esame blogi ir turime „dirbti“ su savimi, kad pritaptume. Pažįstu daug gerų žmonių, kurie patiki, kad kažkas su jais yra negerai. Ir jie gyvena tokiame santykyje su savimi. Viduje nėra nei ramybės, nei džiaugsmo. Visa tai atsispindi išoriniame pasaulyje ir pradeda juos stipriai slėgti. Ir vietoj to, kad su meile atsigręžtume į save, mes imame save griaužti, kad kažkas su mumis yra ne taip.

Atsisuk į save.

Tau visai nereikia atlikti didelių žygdarbių šiame gyvenime.

Pasikalbėk su savimi kaip su nauju pažįstamu ir tyrinėk.

Leisk sau būti. Iki širdies gelmių.

Su viskuo, kas yra Tavyje.

Leisk sau jausti.

Netgi pykti.

Nieko nereikia daryti.

Nes kai leidi sau išjausti iki galo, emocija nurimsta ir dingsta.

Taip, Tu gali sau visa tai leisti. Nes Tu esi čia ir gyveni šį gyvenimą. Padaryk, kad jis Tau pačiam būtų malonus ir džiaugsmingas.

Patikėk, tai Dievo nenuliūdins, anaiptol, Jį tik pradžiuginsi tinkamai pasirūpinęs savimi.

Komentarai yra išjungti.